Šaltojo Viduržemio jūros kontinentinio klimato paaiškinimas
Šaltas Viduržemio jūros kontinentinis klimatas, Köppen klasifikacijoje žymimas Dsd, yra retas ir ekstremalus klimatas, derinantis Viduržemio jūros regiono sausų vasarų modelį su žemyninių vidaus sričių dideliu šalčiu. Jis pasitaiko daugiausia aukštikalnių regionuose Centrinėje Azijoje, tokiuose kaip Pamiras ir Tibeto plynaukštė, kur žiemos temperatūra nukrenta žemiau −38 °C, tačiau vasaros išlieka šiltos ir sausos. Šis klimatas aptinkamas tik keliose pasaulio vietose, todėl jis yra įdomus klimato entuziastams. Sezoniškai žiemos yra ilgos, tamsios ir žiauriai šaltos, o sniego danga išsilaiko mėnesius. Vasaros yra trumpos, bet gana švelnios, dienos temperatūra siekia 15–25 °C, o kritulių labai mažai – dažnai mažiau nei 50 mm augimo sezono metu. Ryškus kontrastas tarp stingdančio šalčio žiemą ir sausų, saulėtų vasarų formuoja kraštovaizdį su reta augmenija, daugiausia ištvermingais krūmais ir žolėmis.
Apie Cold Mediterranean Continental klimatą
Köppen kodas Dsd reiškia: D – kontinentinis, kai šalčiausio mėnesio temperatūra žemesnė nei −3 °C; s – sausa vasara, reiškia, kad sausiausias vasaros mėnuo gauna mažiau nei 30 mm kritulių ir mažiau nei trečdalį drėgniausio žiemos mėnesio kritulių; d – itin šalta, kai šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra žemesnė nei −38 °C. Šis derinys yra būdingas: jis atspindi klimatą su ryškia vasaros sausra, panašia į Viduržemio jūros režimus, tačiau pasitaikantį kontinentiniame nustatyme, kur žiemos yra daug šaltesnės nei jų vidutinio klimato atitikmenys. Diagnostinė 'd' riba nėra formaliai apibrėžta Köppen, tačiau plačiai taikoma šiuolaikinėse sistemose, siekiant atskirti pačius didžiausius žiemos ekstremumus.
Temperatūros ir kritulių modeliai yra labai sezoniniai. Žiemos dominuoja kalendoriuje, o šalčiausiu laikotarpiu vidutinė aukščiausia temperatūra siekia apie −20 °C, o žemiausia nukrenta žemiau −40 °C. Sniego kiekis yra vidutinis, nes oras dažnai būna per sausas gausiems krituliams, tačiau iškritęs sniegas išlieka dėl šalčio. Perėjimas į pavasarį yra trumpas, staigiai kylant temperatūrai ir greitai tirpstant sniegui. Vasara, paprastai nuo birželio iki rugpjūčio, atneša šiltas dienas (15–25 °C) ir vėsias naktis (5–10 °C). Kritulių šiuo laikotarpiu yra minimalu, dažnai mažiau nei 10 mm per vasaros mėnesį, todėl kraštovaizdis tampa dulkėtai sausas. Ruduo trumpas, temperatūra greitai krenta, o pirmieji sniegai iškrenta spalį.
Keliautojams geriausias laikas aplankyti yra nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios, kai orai yra švelniausi, keliai pravažiuojami, o dangus giedras. Tačiau net vasarą naktinė temperatūra gali nukristi beveik iki nulio, todėl pakuotis būtina: izoliuota striukė, flisinis vilnonis, termo apatiniai, kepurė, pirštinės ir tvirti batai. Akinių nuo saulės ir apsauginio kremo nuo saulės būtina, atsižvelgiant į stiprią saulę dideliame aukštyje. Žiemos kelionės yra labai pavojingos ir tinka tik patyrusiems alpinistams; temperatūra gali nukristi žemiau −50 °C.
Žymiosios Dsd klimato vietovės apima Murghab miestą Pamyro kalnuose Tadžikistane (3 576 m aukštyje), kur sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra −18 °C, tačiau gali nukristi iki −50 °C, o liepos mėnesio vidutinė temperatūra yra 15 °C, beveik be lietaus. Kita yra aukštikalnių stotis Andermatt Šveicarijoje? Ne, tai Dfc. Tiesą sakant, Dsd yra labai retas; tik kelios vietos Tibeto plynaukštėje ar Altajaus kalnuose gali atitikti kriterijus. Klimato patirtis skiriasi: žemesnėse platumose vasaros dienos yra ilgesnės ir intensyvesnės, o aukštesnėse platumose (pvz., 40° š. pl.) vyrauja ryškus paros temperatūros svyravimas. Didelis šaltis ir sausos vasaros riboja žemės ūkį ir daro gyvenimą sudėtingą.
Dažnai užduodami klausimai
Kur pasitaiko šaltas Viduržemio jūros kontinentinis klimatas?
Šis retas klimatas randamas aukštikalnių regionuose Centrinėje Azijoje, tokiuose kaip Pamyro kalnai (pvz., Murghab, Tadžikistanas) ir Tibeto plynaukštė. Jį lemia ekstremalaus žiemos šalčio ir sausos vasaros derinys, kuris yra beveik unikalus šioms aukštosioms žemyno vidaus teritorijoms.
Kuo skiriasi Dsd nuo Dsa?
Abu turi sausas vasaras (s) ir šaltas žiemas (D), tačiau Dsa šalčiausias mėnuo yra tarp −38 °C ir −3 °C, o Dsd yra dar šaltesnis, kai bent vienas mėnuo vidutiniškai būna žemesnis nei −38 °C. Dsd patiria daug didesnį žiemos šaltį, todėl tai vienas atšiauriausių klimatų Žemėje.
Kuo Dsd skiriasi nuo tipinio Viduržemio jūros klimato (Csa)?
Tipiniai Viduržemio jūros klimatai (Csa) pasižymi švelniomis, drėgnomis žiemomis ir karštomis, sausomis vasaromis, be mėnesio, kurio temperatūra būtų žemesnė nei 0 °C. Tuo tarpu Dsd turi žiauriai šaltas žiemas (žemiau −38 °C) ir trumpas, vėsias, sausas vasaras. 'Viduržemio jūros' aspektas yra tik vasaros sausros modelis, o ne temperatūros režimas.
Ar šaltas Viduržemio jūros kontinentinis klimatas tinkamas kelionėms?
Tik vasarą (birželį–rugpjūtį), kai temperatūra yra švelni ir keliai atviri. Net ir tada naktys šaltos, o kraštovaizdis yra išdžiūvęs. Žiema yra labai pavojinga dėl didelio šalčio ir izoliacijos. Geriausiai tinka nuotykių ieškotojams ir tyrėjams.
Kokie augalai auga Dsd klimate?
Augmenija yra reta ir susideda iš sausrai bei šalčiui atsparių rūšių, tokių kaip pagalvėliniai augalai, žolės ir ištvermingi krūmai. Medžių nėra dėl didelio šalčio ir sausų vasarų. Augimo sezonas trunka tik kelias savaites.
Koks Köppen klimato klasifikacijos kodas yra Dsd?
Dsd reiškia kontinentinį klimatą (D) su sausra vasara (s) ir ekstremaliu žiemos šalčiu (d). Galūnė 'd' yra neoficialus, bet plačiai naudojamas modifikatorius, nurodantis, kad šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra žemesnė nei −38 °C, todėl tai vienas šalčiausių klimato tipų.